Kokią variklių alyvą pasirinkti

Šiame straipsnelyje aprašyta ką reikia žinoti apie variklių alyvą (tepalus): klampumas, kokybė, kokius pirkti ir kada keisti.

Turinys

Klampumas
Kokybė
Sintetinė, pusiau sintetinė, mineralinė
Ar galima maišyti mineralinę su sintetine?
Benzininiam ar dyzeliniam varikliui
Ką pirkti
Kada keisti
Nuorodos

Klampumas

Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40.

Pirmas skaičius prieš W raidę- šaltos alyvos klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar būna pirkti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C. Tokių šalčių Lietuvoje nebūna, todėl pirkti 0W neverta.

Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis- skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas- tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti tepamas nepakankamai. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti- reikės daugiau ir dažniau papildyti. Klampesnės alyvos (W50) privalumas- ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.

Kokybė

Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės, dažnai kamputyje ir mažomis raidėmis būna užrašytas kodas, panašus į tokį:

API SJ/CF

API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė "S" arba "C" nurodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C- dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG,SH,SJ,SL,SM... ir dyzeliniams CF,CG,CH,CI,CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. SL pradėta naudoti 1998 metais, SM- 2004, naujausia SN klasė- 2010 metais [1].

Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase būna nurodyta amerikietiška API klasė. Jei automobilio priežiūros instrukcijoje vietoje API nurodytas koks nors gamintojo naudojamas alyvos kodas, pavyzdžiui Volkswagen WV 502.00, tai ACEA reitingas dažniausiai taip pat nenurodomas.

Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, benzininiams varikliams daugeliu atveju turėtų tikti SM klasės alyva.

Į kitus užrašus ant alyvos bakelio, kurie pasakoja apie nepakartojamą variklio apsaugą visais metų laikais, galima nekreipti dėmesio.

Sintetinė, pusiau sintetinė, mineralinė

Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva"- tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".

Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių. Tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti.

Ar galima maišyti mineralinę su sintetine?

Pateikiu laisvą vertimą iš [1].

Čia pateikiamas dabartinis požiūris į mineralinių ir sintetinių alyvų maišymą. Informacija paremta atsakymu į techninį klausimą "Shell Oil" puslapyje.

Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad mineralinių ir sintetinių alyvų maišymas gali pakenkti jūsų varikliui. Pereinant nuo mineralinių prie sintetinių ar atvirkščiai, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių. Tai visiškai nėra blogai, nes sintetinės ir mineralinės paprastai tarpusavyje suderinamos. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Tokios eiliniuose automobilių varikliuose nenaudojamos.

Taip pat galima dažnai keisti mineralinę į sintetinę ir atvirkščiai. Kai kuriose šalyse kur dideli oro temperatūrų skirtumai žmonės pila sintetinę alyvą kai šalta ir mineralinę šiltesniu metų laiku.

Prieš daug metų buvo laikai, kai pereiti nuo sintetinės prie mineralinės ar atvirkščiai buvo nerekomenduojama jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojamas kuris nors vienas tipas. Variklių riebokšliai (salnikai) pradėdavo leisti, alyvos suvartojimas smarkiai padidėdavo. Bet dabar naudojami kiti alyvos priedai ir kitokios sandarinimo medžiagos ir tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti. Žinoma, taip vis dar gali nutikti jei jūsų automobilis pagamintas 80'aisiais ir nuo tada variklyje niekas nekeista.

Benzininiam ar dyzeliniam varikliui

Alyvos dyzeliniams varikliams atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti nerekomenduojama, nes į alyvą dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis. Sename variklyje plovimo priedai gali išjudinti susidariusias nuosėdas, taip pat išplauti nuosėdas iš riebokšlių (salnikų) ir variklis gali pradėti leisti tepalą.

Ką pirkti

Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pavyzdžiui VW 502.00), tada ant bakelio ieškoti atitinkamo užrašo. Kai kurių alyvų gamintojų puslapiuose galima susirasti jų rekomenduojamą alyvą konkrečiam automobiliui, pavyzdžiui Neste. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 1998 metų, siūlau pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Jei starteris per šalčius sunkiai pasuka variklį galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40.

Gamintojas turėtų būti girdėtas. Nepirkti tepalų turguje, pigiausių tepalų ir tepalų su nenurodyta API klase.

Nereikia į tepalą pilti jokių priedų. Apie kai kuriuos populiarius tepalų priedus galima paskaityti čia: priedai.htm.

Kada keisti

Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas. Todėl alyvos keitimo intervalas labiau priklauso nuo to, kaip dažnai važinėjama šaltu varikliu, nei nuo nuvažiuoto atstumo.

[1] yra keletas sakinių apie sunkvežimį, kuriam keisdavo tepalus pagal rūgšties kiekį alyvoje. Sunkvežimis būdavo užvedamas ryte ir iki vakaro negesinamas, ir jam alyvą reikėdavo keisti tik kas 60.000 kilometrų.

Jei alyva keičiama tik 2 kartus per metus patartina alyvą keisti lapkričio pabaigoje prieš šalčius ir balandžio mėnesį. Taip alyva su kuria važinėjama žiemą pakeičiama po 4-5 mėnesių vietoje šešių, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas ir tai labiau kenkia alyvai bei varikliui. Be to žiemai galima panaudoti skystesnę 5W alyvą, o pavasarį pilti kiek pigesnę 10W.

Nuorodos

1. ^ Engine Oils: What you need to know. Labai išsamus puslapis, jame galima rasti rekomendacijas kaip dažnai reikia keisti alyvą varikliams. Daug informacijos, pateiktos šiame puslapyje yra iš ten.

2. ^ Motor Oil Myths and Facts

Redaguota 2012-08