Kokį akumuliatorių pasirinkti

Trumpai tariant, reikia pirkti kiek galima didesnės srovės ir kiek galima didesnės talpos akumuliatorių, bet tokį, kad tilptų į tvirtinimo vietą. Srovė matuojama amperais A (pvz. 350A), talpa matuojama ampervalandėmis Ah (pvz. 55Ah). Parašytais amperais aklai tikėti nereikėtų- jei daugumos parduodamų akumuliatorių srovė yra, tarkim, 400A, o ant perpus pigesnio firmos "Xuanxiay" akumuliatoriaus parašyta 800A- tokio pirkti nepatariu.

Tiesioginio ryšio tarp rekomenduojamos akumuliatoriaus talpos ir generatoriaus galingumo nėra. Silpnesnis generatorius ilgiau kraus _visiškai_ iškrautą akumuliatorių.

Reikia atsiminti, kad jei iš pilnai pakrauto akumuliatoriaus užvesdami paimsim 2Ah, tai jam vėl pilnai pakrauti reikės 2Ah, nepriklausomai nuo to, ar akumuliatorius yra 10Ah, ar 1000Ah talpos. Čia ir toliau manom, kad akumuliatoriaus naudingumo koeficientas yra 100%, tai yra kiek akumuliatorius energijos paima, tiek ir atiduoda. Iš tikrųjų švino baterijų naudingumo koeficientas yra apie 75%, tai yra iš jo pasiėmus 75Ah, pakrovimui iki pradinės būsenos reikia sunaudoti 100Ah.

Akumuliatorių taip pat charakterizuoja maksimali srovė, matuojama amperais. Kuo didesnė srovė, tuo stipriau bus sukamas starteris užvedimo metu. Ypač aktualu žiemą, kai tepalas šaltas ir tirštas (klampus).

Jei akumuliatoriaus maksimali srovė yra didesnė negu srovė, nuorodyta automobilio dokumentacijoje, gali greičiau sudegti starteris, nes juo tekės didesnė srovė ir starteris stipriau kais. Skirtumas manau nėra didelis- pavyzdžiui, jei su standartiniu akumuliatoriumi starteris sudegs po 30 sekundžių, tai su didesnės nei priklauso srovės sudegs, tarkim, po 25 sekundžių. Bet kuriuo atveju tiek ilgai sukti starterį neprotinga.

Teiginys, kad starteris sudegs greičiau galioja tik tada, jei jis užvedimo metu yra labai apkrautas ir sukasi lėtai ir sunkiai. Visada galioja taisyklė, kad "starteris pasiima tiek galios, kiek sunaudoja sukimui". Todėl jei sukimui užtenka 50A, tai starteris tiek ir ims, nepriklausomai nuo maksimalios akumuliatoriaus srovės. Tiesą sakant, ims šiek tiek daugiau dėl mažesnės vidinės akumuliatoriaus varžos, bet skirtumas tokiu atveju bus praktiškai nepastebimas. Tačiau srovės skirtumas tuo didesnis, kuo labiau starterio imama srovė priartėja prie maksimalios akumuliatoriaus srovės.

Neverta kreipti dėmesio į kalbas apie tai, kad didesnės talpos akumuliatorius bus nuolatos nedakrautas. Tame yra tiesos, bet kai akumuliatoriaus talpa didesnė tik kokius 50% tas nedakrovimas praktiškai nejuntamas.

Beje, jei ir bus nedakraunamas didesnės talpos akumuliatorius, tai įvyks ne dėl didesnės jo talpos, bet todėl, kad didesnės talpos akumuliatorius dažnai turi didesnę savaiminio išsikrovimo srovę. Akumuliatorius išsikrauna dėl jo viduje vykstančių elektrocheminių procesų. Tokią savaiminio išsikrovimo srovę galime paskaičiuoti, prarastą talpą padalinę iš valandų skaičiaus. Kai akumuliatorius nekraunamas, akumuliatorius su didesne savaiminio išsikrovimo srove praras didesnį krūvį, atitinkamai po to reikės daugiau energijos tam, kad jį vėl pilnai pakrauti.

Pavyzdžiui, jei savaiminio išsikrovimo srovė 1mA, tai po savaitės akumuliatorius praras 0.001*24*7=0.17Ah. Jei srovė 5mA, tai po savaitės pilnai pakrauti aukumuliatoriui reikės 0.005*24*7=0.84Ah. Šiaip pakrovimui reikės dar daugiau, nes akumuliatoriaus naudingumo koeficientas nėra 100%. Smagiausia dalis yra ta, kad tokios pačios talpos akumuliatorių savaiminio išsikrovimo srovė gali skirtis keletą kartų... Bet rinkdamiesi akumuliatorių mes nežinome, kiek skiriasi jų išsikrovimo srovės, nes tokia akumuliatoriaus charakteristika paprastai nepateikiama.

Redaguota 2011-11